Laisvę gyvenimui!

Sekmadienis – kokia nuostabi diena. Tirpsta sniegas, bunda gamta, nerealus dalykas tas pavasaris. Ir ta nuostabi diena tęsis iki pat vakaro. O kodėl tik iki vakaro? Ogi todėl, kad vakare sedėsim prie televizoriaus, sureguliuosim žadintuvus ir pradėsim dėjuoti, kaip blogai, kad baigėsi savaitgalis, vėl į darbą.

Pirmadienis. Suskamba žadintuvas. Primerktom akim ieškome išjungimo mygtuko. Paspaudę jį dar gulime ir mąstome kaip būtų gerai nors 15 minučių pamiegoti. Po to greitai šokame iš lovos, bėgame į vonią, lendame į drabužius, greitai užkandame ir išlekiame į darbą. Pakeliui, esant galimybei, nusnūstame. Darbe vis žiūrime į laikrodį ir laukiame pietų. Papietavę žiūrime į laikrodį ir laukiame darbo pabaigos. Po darbo lekiame į parduotuve, perkame būtiniausius dalykus, to ko reikia šeimai. Namie ištiesę kojas žiūrim televizorių ir nelaukiame ryto, kai vėl teks eiti ten, kur laikas bėga dešimt kartų lėčiau. Ir taip kas diena, keturiasdešimt metų, iki pat pensijos, ta pati rutina, tie patys pojūčiai. Vienintelis geras dalykas tai alga, kuri taip pat jau yra kaip ir ne mūsų ( sumokame mokesčius, gražiname skolas, žodžiu suplanuojame iš anksto kur išleisime pinigus). Taigi, logiškai mąstant, mūsų gyvenimas yra laikas nuo darbo pabaigos iki to laiko, kai einame miegoti. Kas gali paneigti mano žodžius?

Ar galime tada sakyti, jog mes nugyvenome prasmingą gyvenimą? Nemanau. O kas po sunkių darbo metų norės „džiaugtis“ pensiniu amžiumi?

Ne per seniausiai, man teko pabuvoti poliklinikoje. Visi žinote kokios būna eiles, o tose eilėse 70 % laukia pensinio amžiaus žmonių. Tai nori nenori tenka nugirsti jų pokalbius, o pokalbių potekstė dažniausiai būna “Kas blogiau gyvena“, na žodžiu visi pasakoja savo istorijas ir laimi tas, kuris sulaukia daugiausia užuojautos. Tema buvo apie tai kas mažiau išleidžia pinigų. Tai viena močiutė pareiškė, kad jai savaitei užtenka 30 lt!!! Juk tai visiškas žmogaus bankrotas. Tai dėl to mes dirbame, mokame mokesčius, kad sulaukę pensijos bankrutuotume? Daug mokomės, sunkiai dirbame, galų galiausiai bankrutuojame? Aš to tikrai nenoriu!!! Ir ką mums reikia daryti, kad ištrūktume iš šito užburto rato? Iš kur mums reikia gauti nenutrūkstamą pajamų šaltinį, kuris duotu mums pinigų nesvarbu ar mes dirbame ar nedirbame?

Ir vuolia! Išeitis yra!!! Mes galime sukurti dainą, kurios klausysis visas pasaulis, už kiekvieną grojamą dainą mes gausime pinigų už autorines teises iki pat mirties, o po mirties gaus ir mūsų vaikai. Arba galime parašyti gerą knygą, kuri sulauks didelio populiarumo ir bus perkama, taigi, turėdami ypatingą talentą ir investavę reikiamą sumą pinigų užsidirbame pasyvias pajamas. Argi nenuostabu!!! Būtų nuostabu jei mes visi turėtume ypatingą talentą muzikai ar rašymui... Ką daryti tiems, kurie dar neatrado savyje slypinčio talento? Ir iš šios situacijos galima išsisukti(ar gi nelanksti būtybė tas žmogus?). Mes galime pasinaudoti tinklinio marketingo pagalba ir susikurti pasyvias pajamas! Mums tereikia investuoti nedidelią sumą pinigų ir šiek tiek padirbėjus atgauname savo investicijas ir dar jas padvigubiname, po to patrigubiname ir taip toliau. Tinklinis marketingas yra nuostabus tuom, kad investuodamas gauni prekę, taigi pinigai nėra paleidžiami vėjais. Dirbdamas pats gali pasirinkti darbo metodus, gali susiburti savo darbo komandą, bendradarbiais gali tapti žmonės iš bet kurio pasaulio kampelio. Kol tu miegi, tavo bendradarbis iš kitos planetos pusės uždirbinėja tau pinigus. Tiesiog super!!! Kurioje dar darbovietėje taip galima dirbti? Aš tokios nežinau. Mano manymu, žmonės norintys turėti pasyvias pajamas, notintys būti nepriklausomi, dirbti taip kaip jiems patogu, turėti savo verslą ir kas svarbiausią uždirbti didelius pinigus privalo save išbandyti tinkliniame marketinge.

Taigi, mielieji lietuviai, nepramiegokime tik pradedančio riedeti pinigų traukinio, kad netektų vėliau šokti į paskutinį vagoną ir grūstis jame ar paprasčiausiai bėgti iš jo paskos. Turime progą užsidirbti tai ir užsidirbkime!!!