2010 m. kovo 28 d., sekmadienis

Ar prasikals Lietuvoje ekonominio švietimo daigai?

Dabar madinga dėl visų mūsų nelaimių kaltinti sovietmetį. Bet gal taip ir yra. Ypač dėl graudžiai žiojinčių mūsų ekonominio švietimo skylių. Juk būtent sovietų valdymo metais buvo viešai teigiama, kad pinigai yra kažkas tokio, apie ką geriau garsiai nekalbėti, o net ir atšilimo, persitvarkymo ir ankstyvosios nepriklausomybės laikais verslas buvo irgi neaiškus ir nešvarus dalykas.

Dėl verslo skaidrumo galima iš dalies sutikti, o štai asmeninių finansų valdymo tabu šeimoje virto tikra kelių kartų tragedija. Nuo vaikystės nesuvokdami pinigų teikiamų galimybių, grėsmių ir kartu su tuo ateinančios atsakomybės, šimtai tūkstančių lietuvių ir dabar yra ekonominiai beraščiai, nesugebantys elementariai suvesti mėnesinio šeimos balanso ir pamatyti, kur dingsta pinigai, kurie galėtų ir nedingti. Jau nekalbant apie tokius dalykus, kaip verslo spaudos ar naujienų internete skaitymas prie rytinio kavos puodelio, stebint kas vyksta su tavo investuotais pinigais.

Vaikų ekonominis švietimas Vakarų pasaulyje yra viena svarbiausių mažųjų intelekto ugdymo formų. Ne visi taps bankininkais, finansų makleriais ar verslininkais, tačiau visi turi suvokti pinigų vertę, sugebėti gyventi pagal pajamas ir protingai planuoti išlaidas. Per bendruomenės šventes Jungtinėse Valstijose vyksta mugės,kurių metu vaikai gauna žaislinių pinigų pramogoms ir vaišėms. Veikia bankas, kuris suteiks paskolą, jeigu užsižaidęs mažylis greitai išleis visus pinigus. Bet tik vieną kartą ir iš karto įspės – naudok savo pinigus protingai, nes jei iš karto išleisti ir norėsi vėl – daugiau paskolos nebus, verk neverkęs. Ir vaikai supranta, kad pinigai yra baigtinis dydis, jie nekrenta iš dangaus ir beribis išlaidavimas yra artimiausias kelias į bankrotą, o mažųjų atveju – ašarų pakalnę matant, kaip kiti perkasi žaislus ir skanėstus, o tu jau nebegali, nes paskubėjai „suvartoti savo“.
Progresyvusis švietimas persikelia ir į internetą. Tinklalapis siūlo ekonomikos ir finansų planavimo pamokas vaikams nuo darželinukų amžiaus iki šeštos ar septintos klasės. Be abejo, čia nerasite Keinso teorijų ar makroekonominių rodiklių. Pamokos iliustruotos spalvingais grafikais, žaisliniais pinigais, kurių pagalba mažieji pažindanami su pačiais finansiniais pradmenimis.

Negalima teigti, kad ekonominis vaikų švietimas Lietuvoje yra visiškai apleistas. Kai kuriose mokyklose vyksta ekonomikos pamokos (beje, kai kur kaip metodinė medžiaga naudojamos „Pinigų kartos“ laidos), neseniai finansų ekspertai skaitė parodomąsias paskaitas Lietuvos mokyklose.
Šios pamokos – tai socialinės programos „Renkuosi mokyti!“, pritraukiančios į mokyklas dirbti jaunus mokytojus, dalis. „Renkuosi mokyti!“ savaitės metu savo srities profesionalai veda tikras pamokas mokyklose.

Trijuose Lietuvos miestuose veikia finansinio savarankiškumo mokyklos, skirtos 9-14 metų vaikams, tačiau jos mokamos ir nepigios – kursai kainuoja apie 1000 litų.
Tad tam tikri ekonominio švietimo daigai kalasi jau ir mūsų šalyje, tačiau iki sisteminio visuomenės ir jaunimo mokymo dar toloka. O tai turėtų būti vienas iš pagrindinių mūsų švietimo sistemos prioritetų, jei norime auginti išsilavinusią ir pridėtinę vertei šaliai kuriančią kartą.

www.pinigukarta.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą